Wirecard arba kaip “dingo” 1,9 mlrd. eurų
Vienu metu viena didžiausių Europos fintech įmonių prisijungė prie sąrašų tokių organizacijų kaip Theranos bei WeWork – ir sugriuvo vos per kelis mėnesius. Trumpai apžvelgsime Wirecard istorija bei padarinius, kuriuos sukėlė šios įmonės bankrotas.
Wirecard istorija prasideda 1999 metais: tuo metu Miunchene įsteigta įmonė užsiėmė apmokėjimo procesais. 2002 metais įmonei pradeda vadovauti Markus Braun ir Wirecard įgauna pagreitį. 2006 metais įmonė įsilieja į banko sektorių ir pradeda išdavinėti kreditines korteles bei užsiimti pinigų tvarkymų klientams.
Tačiau, greitai auganti ir perspektyvi įmonė sulaukia priekaištų dėl savo veiklos gana anksti, ir jau 2008 metais Vokietijos akcininkų asociacijos vadovas išleidžia publikacija dėl rastų balanso pažeidimų. Tuomet viena didžiausių audito bendrovių pasaulyje Ernst & Young yra paskiriama įvykdyti specialų auditą siekianti apžvelgti ir tirti įmonės veiklą.
Nepaisant tam tikrų rūpesčių ir skepticizmo per ateinančius metus, Wirecard pritraukia finansavimą ir sulaukia stipraus palaikymo iš investuotojų: nuo 2011 iki 2014 metų įmonė iš investuotojų sulaukia net 500mln. eurų, ir šios investicijos leidžia įmonei plėstis – pagrindine plėtros vieta yra pasirenkama Azija.
Sėkmės istorija pasisuka kita kryptimi – skepticizmas dėl įmonės veiklos vis augo, ir 2015 metais laikraštis The Financial Times pradeda reportažų seriją “House of Wirecard” kur yra keliami klausimai apie neatitikimus įmonės sąskaitose bei užsimenama apie 250 mln. eurų biudžeto skylę. Su laiku priežasčių nerimauti dėl įmonės veiklos autentiškumo buvo vis daugiau: 2017 metais Wirecard vadovas Markus Braun pranešė investuotojams, kad įmonė naudoja naujausias dirbtinio intelekto technologijas, tačiau iš duomenų, pateiktų darbuotojams, buvo nustatyta, kad dauguma operacijų buvo vedamos naudojant Excel programą – ir apie tai netrunka pranešti tie patys The Financial Times.
Nepaisant nesklandumų, įmonė visą savo egzistavimo laikotarpį susilaukdavo pagyrų ir nuolatinės finansinės paramos iš investuotojų. Tokį susidomėjimą įmone bei dažnai pro akis praleistas nerimą keliančius žinutes galima būtų paaiškinti tuo, kad Wirecard buvo viena iš nedaugelio Europos technologijų įmonių žadėjusi, pasiekti JAV rinkos žaidėjų lygį.
Tuo metu Wirecard tapo Vokietijos pažiba, suteikusi vilčių įnešti naujų tendencijų į Europos startuolių ekosistemą ir parodžiusi, kad ir Europos startuoliai gali įsivystyti į didžiules technologijų korporacijas.
Tačiau, 2019 metais atsirado dar daugiau nesklandumų: The Financial Times, vykdydami vieną iš savo tyrimų, keliavo į Filipinus – ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad Wirecard buveinės padalinys yra registruotas senyvo amžiaus vyro namuose. Šis faktas iš karto sukėlė didelį susirūpinimą ir neaiškumą, kadangi Wirecard vertė tuo metu siekė 24mlrd. Eurų; tapo akivaizdu, kad tokius finansinius išteklius turinti įmonė negalėjo sau leisti steigti įmonės padalinio fizinio asmens namuose.
Taip pat, paaiškėjo ir kitos įdomios detalės apie įmonės neteisėtą veiklą. Įmonėje dirbę darbuotojai pasakojo, kad nuo 2012 iki 2018 metų dažnai galima buvo pastebėti, kaip iš įmonės pagrindinių ofisų buvo išnešami piniginiai banknotai dideliais kiekiais. Lidl ir Aldi plastikiniuose maišuose įmonės viršininkai išnešdavo grynųjų pinigų – skaičiuojama, kad kiekvieną kartą vadovai galėdavo išsinešti nuo 200 iki 700 tūkst. Eurų, o tokios procedūros dažnai buvo vykdomos kelis kartus per savaitę.
2020 metų birželį Miuncheno ofise policijos pareigūnai atliko kratą. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad Wirecard melavo apie visus bendradarbiavimus su Azijos bankais ir apie 1,9mlrd. eurų pelną, kurio niekada nebuvo. Markus Braun, įmonės generalinis direktorius, buvo suimtas, operacijų vadovas Jan Marsalek šiuo metu slapstosi ir jo buvimo vietą nėra žinoma – manoma, kad jis gali slapstytis Rusijoje ar Baltarusijoje.
Wirecard istorija ir nuopuolis į paviršių iškėlė svarbius klausimus dėl reguliacinių priemonių, auditorių ir kitų priežiūros institucijų efektyvumo. Didžiulės įmonės netaktiški ir net baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys veiksmai nebuvo pastebėti daugybę metų. Šioje istorijoje didelė dalis kritikos teko BaFin (Vokietijos Federalinė finansų priežiūros institucija) už netinkama įmonės priežiūrą. Dabar Vokietijos vyriausybė planuoja suteikti daugiau galių institucijai, siekiant atkurti institucijų prižiūrinčių panašia veikla užsiimančių finansinių įstaigų reputacija ir įvaizdį.
2020 m. rugsėjo 1-ają vyko posėdis, kuriame buvo reiškiama kritika BaFin atstovams dėl:
- per daug lėto darbo: kaip žinoma, BaFin gavo pranešimus apie vykdomus pažeidimus jau 2019 metų sausį, tačiau jokių rimtų veiksmų nagrinėti pareiškimus nebuvo imtasi iki pat 2020 metų pavasario;
- prižiūrinti įstaiga per daug siaurai žiūrėjo į Wirecard, argumentuodama tuo, kad Wirecard yra labiau technologijų, negu finansų įmonę;
- darbuotojų veiksmų prekiaujant Wirecard akcijomis: įstaigos darbuotojams yra draudžiama prekiauti akcijomis prižiūrimų institucijų.
Po šio skandalo, Vokietijoje buvo imtasi rimtų priemonių siekiant ateityje sustiprinti priežiūros institucijų darbą bei išplėsti BaFin galimybes tikrinti bei prižiūrėti finansines institucijas. Vokietijos įstatymų leidėjas jau pradėjo darbą ties nauju įstatymu siekiant stiprinti finansų rinkos vientisumą (angl. Act to Strengthen Financial Market Integrity).
Šiuo metu siūlomas įstatymo projektas numato siekiamybę, kad audito įmonės galėtų gauti didesnes baudas už neteisėtus veiksmus, o patys auditoriai prisiimtų neribotą asmeninę atsakomybę tais atvejais, kai jų veiksmai pripažįstami itin neatsargiais ir neapdairiais.
Siūlomas įstatymo projektas greitai sulaukė visuomenės bei FinTech sektoriaus vadovų neigiamo atsako: teigiama, kad toks įstatymas tik apsunkins padėtį finansinėms institucijoms, tačiau nesustabdys galimų korupcijos atvejų.
Garsiai nuskambėjusi Wirecard istorija pastūmėjo ne tik valstybės institucijas, bet ir finansines įmones kalbėti apie savo veiklą, užtikrinant skaidrumą, taip keliant pasitikėjimą įmone. Tokios Jungtinės Karalystės įmonės, kaip Railsbank bei Rapyd jau pasisakė už artimesnį bendravimą su valdžios institucijomis.
Tokių kalbų iš Lietuvos finansinių įmonių sektoriaus kol kas negirdime, tačiau, pasirodžius naujoms aplinkybėms apie tai, kad Lietuvos įmonė Finolita Unio buvo artimai susijusi su Wirecard, nelieka abejonių, kad Lietuvos Bankas imsis dar tikslingesnių priemonių siekiant užtikrinti tinkamą finansinių įstaigų veiklą Lietuvoje. Dėl Finolita Unio įmonės sąsajos su Wirecard šiuo metu atliekamas tyrimas.
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina tvirtina, kad tyrimas dėl Finolita Unio buvo pradėtas jau 2020 metų rudenį, pastebėjus įtartiną aktyvumą. The Financial Times taip pat išreiškė susirūpinimą šiuo incidentu, nurodydami, kad tai gali pakenkti Lietuvos, kaip naujo FinTech centro, įvaizdžiui. Tačiau Lietuvos bankas teigia, kad tai tik vienas incidentas, dėl to nėra jokių priežasčių neigiamai vertinti priežiūros institucijų veiklą šalyje.
Lietuvos bankas ėmėsi papildomos iniciatyvos nusiųsdamas laišką visiems elektroninių pinigų bei kitų mokėjimo įstaigų direktoriams, kreipdamasis į juos siekiant pranešti ir priminti apie būtina nuostatų ir tinkama vidaus saugumo politikos laikymąsi. Laiškas apžvelgia pagrindinius kriterijus kurių privalo laikytis visos finansinio sektoriaus įmonės, tai yra:
- dėl informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizikos valdymo reikalavimų;
- tinkamos vidaus kontrolės ir valdymo;
- tinkamų pranešimų Lietuvos bankui dėl vadovybės pasikeitimų ar asmenų įsigyjančių didelę įstaigos kapitalo dalį ar balsavimo teisę;
- tinkamai laikytis kliento lėtų apsaugos reikalavimų;
- teikti tinkamai parengtas ataskaitas dėl metinių įmonės veikimo patikrinimų;
- laikytis pinigų plovimo bei teroristų finansavimo gairių.
Lietuvos bankas tokiu būdu taip pat lengvai primena finansinėms institucijoms, kad labai rimtai atsižvelgia į finansų sektoriaus įmonių veiklą ir ragina įmones laikytis visų numatytų reikalavimų siekiant išvengti galimų baudų ir kitų sankcijų Lietuvos bankui aptikus veiklos pažeidimus.
Ką galime išmokti iš šios istorijos? Augant finansinių technologijų įmonių skaičiui valstybinėms institucijos teks susidurti su vis naujais iššūkiais siekiant pasivyti technologijų atnešamas naujas finansines struktūras ir vis labiau plėsti savo priežiūros ratą norint užtikrinti tinkamą ir saugų tokių įmonių veikimą, taip pat augant finansinių institucijų skaičiui priežiūros institucijos turės plėsti savo įstaigų galimybes prižiūrėti vis daugiau finansinių institucijų.
Autorius – Artūras Kryžanovskij