Ar socialinio tinklo valdytojas atsako už šio tinklo naudotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą?

Autorė – Gintarė Sirbikytė

Socialiniai tinklai viešojoje erdvėje pasirodė 2005 m. – 2007 m. Nuo jų viešo pasirodymo internete praėjo septyneri metai, tačiau jų populiarumas vis dar auga. Pasaulyje priskaičiuojama apie 150 aktyviai veikiančių socialinių tinklų iš kurių net 13 turi daugiau nei po šimtą milijonų naudotojų. Socialinių tinklų veikimas paremtas informacijos sklaida t. y. įgyvendinant saviraiškos laisvės, informacijos laisvės bei teisės į informaciją nuostatas. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Asmens saviraiška naudojantis informacijos laisve yra galima tiek, kiek tai nepažeidžia kito asmens teisių. Deja, ne visi socialinių tinklų naudotojai tuo vadovaujasi ir neretai nutinka taip, jog kitų asmenų teisės vis tik būna pažeistos.

Teisės normomis įtvirtinta, kad žalą atsiradusią dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, privalu atlyginti. Tiek romėnų teisėje, tiek ir įvairių valstybių civiliniuose kodeksuose numatyta, kad žalą atlygina teisės pažeidėjas asmeniškai arba asmuo, kuris yra atsakingas už teisės pažeidėjo veiksmus. Atsižvelgiant į šias teisės nuostatas bei tai, jog internetinėje erdvėje ne visuomet galima nustatyti tikruosius teisės pažeidėjus, kyla klausimas, ar socialinio tinklo valdytojas gali atsakyti už šio tinklo naudojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą?

Atlikus teisės aktų bei teismų praktikos analizę, buvo padarytos išvados, jog socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus teismai sprendžia vadovaudamiesi precedentais, kurie buvo priimti prieš du dešimtmečius, arba teisės aktais, kurie buvo sudarinėjami prieš daugiau nei dešimtmetį. Atsižvelgiant į sparčią informacinių technologijų kaitą, minimos teisės normos gali būti pasenę, neatitinkančios esamos situacijos. Dėl šios priežasties sprendžiant socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus, tais atvejais, kai dėl tinklų naudotojų neteisėtų veiksmų kyla grėsmė žmonių prigimtinėms teisėms, teismai privalo atsižvelgti į esamą situaciją ir vadovautis inter alia protingumo bei teisingumo principais. Pabrėžtina, kad teisėtumas nelaikytinas priežastimi pateisinant bet kokį elgesį ar jį formuojančią ideologiją. Socialinio tinklo valdytojas privalo elgtis taip, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos. Būdamas rūpestingas, jis turi pasirinkti tą veikos alternatyvą, kurios tinkamų atsargumo priemonių našta būtų mažesnė negu žala pagal jos atsiradimo tikimybę.

ĮVADAS

Socialiniai tinklai viešojoje erdvėje pasirodė 2005 m. – 2007 m. Nuo jų viešo pasirodymo internete praėjo septyneri metai, tačiau jų populiarumas vis dar auga. Pasaulyje priskaičiuojama apie 150 aktyviai veikiančių socialinių tinklų iš kurių net 13 turi daugiau nei po šimtą milijonų naudotojų. Iš visų socialinių tinklų naudotojų skaičiumi išsiskiria Facebook – 2013 m. pradžioje šiuo tinklu naudojosi daugiau nei milijardas naudotojų. Toks socialinių tinklų masinis paplitimas visuomenėje reiškia, kad kuo daugiau asmenų naudojasi socialinių tinklų paslaugomis, tuo labiau didėja įvairių teisės pažeidimų tikimybė. Šiuo atveju perspėjimai, jog naudotis socialiniais tinklais yra pavojinga, nebūtų veiksmingi, nes tai prilygtų perspėjimui apie važiavimo automobiliu keliamus pavojus. Dauguma tai žino, tačiau savo kasdienybės be autotransporto neįsivaizduoja. Panašiai yra ir su socialiniais tinklais. Per 2009 – 2013 metus, jie tapo daugelio žmonių kasdienybės dalimi. 

Socialinių tinklų veikimas paremtas informacijos sklaida t. y. įgyvendinant saviraiškos laisvės, informacijos laisvės bei teisės į informaciją nuostatas. Tačiau neretai nutinka, jog asmenys įgyvendindami šias savo teises, pažeidžia kitų asmenų teises. Naudojantis socialiniu tinklu gali būti pažeista juridinių asmenų dalykinė reputacija, fizinių asmenų teisė į asmens duomenis, garbę ir orumą, asmens atvaizdą, privatų gyvenimą bei jo slaptumą, taip pat gali būti pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė. Išskirtini tokie neteisėti veiksmai kaip riaušių organizavimas, grasinimai susidoroti, šnipinėjimas, internetinės patyčios, asmenų persekiojimas. Šios neteisėto elgesio formos yra itin pavojingos, nes technologijų pagalba asmenys pasiekiami 24 val. per parą. Toks pasiekiamumas persekiotojams leidžia savo aukas atakuoti be perstojo. Deja, dėl išskirtinių interneto savybių įrodyti teisės pažeidėjų kaltę nėra paprasta, nes asmuo, kurį galima susieti su tam tikru IP adresu, nebūtinai yra tikrasis teisės pažeidėjas. Nenustačius teisės pažeidėjų, padaryta žala nebūtų atlyginta.

Teisės normomis įtvirtinta, kad žalą atsiradusią dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, privalu atlyginti. Tiek romėnų teisėje, tiek ir įvairių valstybių civiliniuose kodeksuose numatyta, kad žalą atlygina teisės pažeidėjas asmeniškai arba asmuo, kuris yra atsakingas už teisės pažeidėjo veiksmus. Atsižvelgiant į šias teisės nuostatas bei tai, jog internetinėje erdvėje ne visuomet galima nustatyti tikruosius teisės pažeidėjus, kyla klausimas, ar socialinio tinklo valdytojas gali atsakyti už šio tinklo naudojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą? Šis klausimas taip pat nusako ir straipsnyje keliamą tikslą – nustatyti, ar socialinio tinklo valdytojas atsako už šio tinklo naudotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Norint atsakyti į iškeltą klausimą, reikalingas išsamus tyrimas. Dėl šios priežasties straipsnyje analizuojami tarptautiniai, JAV, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys socialinių tinklų veiklą. Pateikiamas bei vertinamas ne tik minėtų teisės aktų, bet ir teismų praktikos, formuojančios socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus, reglamentavimas. Nustatomos teisinės prielaidos, kada socialinio tinklo valdytojas atsako už tinklo naudotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Sprendžiant socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimą naudojami aprašomasis teorinis, empirinis-analitinis, lyginamasis bei sisteminis teisniai metodai. Analizuojamos tarptautinės sutartys, užsienio valstybių bei Lietuvos įstatymai, teismų praktika.

Straipsnis susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje pristatoma socialinių tinklų bei informacinių technologijų samprata, aptariama jos esmė. Nurodoma visuomeninių santykių reglamentavimo problematika informacinių technologijų teisėje bei socialinių tinklų valdytojų atsakomybės problematika. Taip pat aptariama socialinių tinklų reikšmė, juose talpinamų elektroninių duomenų srautų kontrolės galimybė; išskiriami galimi teisės pažeidimai naudojantis socialiniais tinklais. Antroji dalis skirta socialinių tinklų veiklos teisniam reglamentavimui. Išskiriamos socialinio tinklo veiklos teisinio reguliavimo ypatybės analizuojant Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei nacionalinius teisės aktus. Aptariami informacinių technologijų teisės principai, vertinama teismų praktika formuojanti socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus. Trečioji dalis skirta nustatyti socialinio tinklo valdytojo atsakomybės pagrindus. Tuo tikslu analizuojami teisiniai santykiai susiklostantys tarp socialinio tinklo valdytojo bei tinklo naudotojo. Nustatomos sutartinės ir bendrosios šalių pareigos. Išskiriamos teisinės prielaidos, apibrėžiančios socialinio tinklo atsakomybę kylančią įstatymų pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnyje nagrinėjami tik vartojimo teisiniai santykiai, susiklostantys tarp socialinio tinklo valdytojo ir šio tinklo naudotojo fizinio asmens, neturinčio komercinio intereso. Straipsnyje nėra nagrinėjama socialinių tinklų valdytojų atsakomybės problematika komercinių santykių kontekste, kai socialinio tinklo naudotoju yra ne fizinis asmuo, o verslo atstovas, besinaudojantis socialinio tinklo paslaugomis komerciniais tikslais.

Taip pat svarbu pažymėti, kad informacinės technologijos, įskaitant ir socialinių tinklų veiklą, pasižymi dinamiškumu ir nuolatine kaita. Toks informacinių technologijų dinamiškumas, kaip ir išskirtinumas kelia daugiausiai sunkumų, nes mokslinė literatūra, kurioje nagrinėjami socialinių tinklų klausimai, sąlyginai greit sensta. Kai kurie straipsniai rašyti 2008 m. – 2010 m. nebeatspindi esamos situacijos, susiklosčiusios per 2011 m. – 2013 m. Pabrėžtina, kad nors socialinių tinklų populiarumas, kaip ir naudojimo mastas auga, tačiau kol kas nėra specialių teisės aktų, kurie apibrėžtų ir reguliuotų socialinių tinklų veikimą. Neatsižvelgiant į socialinių tinklų specifiškumą, vis dar tebetaikomi bendrieji informacinių paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, priimti iki socialinių tinklų atsiradimo.


Atsisiųsti pilną straipsnį

Go back