Ar socialinio tinklo valdytojas atsako už šio tinklo naudotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą?
Autorė – Gintarė Sirbikytė
Socialiniai tinklai viešojoje erdvėje pasirodė 2005 m. – 2007 m. Nuo jų viešo pasirodymo internete praėjo septyneri metai, tačiau jų populiarumas vis dar auga. Pasaulyje priskaičiuojama apie 150 aktyviai veikiančių socialinių tinklų iš kurių net 13 turi daugiau nei po šimtą milijonų naudotojų. Socialinių tinklų veikimas paremtas informacijos sklaida t. y. įgyvendinant saviraiškos laisvės, informacijos laisvės bei teisės į informaciją nuostatas. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Asmens saviraiška naudojantis informacijos laisve yra galima tiek, kiek tai nepažeidžia kito asmens teisių. Deja, ne visi socialinių tinklų naudotojai tuo vadovaujasi ir neretai nutinka taip, jog kitų asmenų teisės vis tik būna pažeistos.
Teisės normomis įtvirtinta, kad žalą atsiradusią dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, privalu atlyginti. Tiek romėnų teisėje, tiek ir įvairių valstybių civiliniuose kodeksuose numatyta, kad žalą atlygina teisės pažeidėjas asmeniškai arba asmuo, kuris yra atsakingas už teisės pažeidėjo veiksmus. Atsižvelgiant į šias teisės nuostatas bei tai, jog internetinėje erdvėje ne visuomet galima nustatyti tikruosius teisės pažeidėjus, kyla klausimas, ar socialinio tinklo valdytojas gali atsakyti už šio tinklo naudojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą?
Atlikus teisės aktų bei teismų praktikos analizę, buvo padarytos išvados, jog socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus teismai sprendžia vadovaudamiesi precedentais, kurie buvo priimti prieš du dešimtmečius, arba teisės aktais, kurie buvo sudarinėjami prieš daugiau nei dešimtmetį. Atsižvelgiant į sparčią informacinių technologijų kaitą, minimos teisės normos gali būti pasenę, neatitinkančios esamos situacijos. Dėl šios priežasties sprendžiant socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus, tais atvejais, kai dėl tinklų naudotojų neteisėtų veiksmų kyla grėsmė žmonių prigimtinėms teisėms, teismai privalo atsižvelgti į esamą situaciją ir vadovautis inter alia protingumo bei teisingumo principais. Pabrėžtina, kad teisėtumas nelaikytinas priežastimi pateisinant bet kokį elgesį ar jį formuojančią ideologiją. Socialinio tinklo valdytojas privalo elgtis taip, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos. Būdamas rūpestingas, jis turi pasirinkti tą veikos alternatyvą, kurios tinkamų atsargumo priemonių našta būtų mažesnė negu žala pagal jos atsiradimo tikimybę.